Ką daryti, kad į sąvartynus patektų mažiau atliekų

2016-11-10
Deja, tik apie 20 proc. atliekų yra perdirbama, o didžioji dalis sąvartynuose lieka šimtmečiams, kur joms lėtai yrant į aplinką patenka gamtai ir žmogui kenksmingos medžiagos. Esant tokiai situacijai, vertingi ištekliai kasmet senka, o sąvartynai auga, teigiama pranešime spaudai.

Bendra Europos Sąjungos (ES) statistika atspindi šiek tiek geresnius rezultatus – vidutiniškai 40 proc. atliekų yra pakartotinai panaudojama, tačiau Europos Komisija numato, kad iki 2030 m. šis skaičius turėtų augti pusantro karto ir pasiekti 65 proc. Šių tikslų įgyvendinimas siejamas su nauju – žiedinės ekonomikos modeliu, pagal kurį atliekos yra laikomos vertinga žaliava, o ištekliai neeikvojami.

Kokie pokyčiai laukia ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą?

Didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, kad žiedinės ekonomikos įsitvirtinimas rinkoje atneštų daugybę teigiamų pokyčių: „Naujasis ekonomikos modelis pagrįstas kiekvieno produkto ar žaliavos maksimaliu išnaudojimu: dalijimusi, nuoma, remontu ir perdirbimu. Dėl šių priežasčių jo įgyvendinimas padėtų sumažinti aplinkos taršą, atnaujintų ekonomiką – paverstų ją tvaresne ir konkurencingesne, skatintų inovacijas versle ir naujų darbo vietų kūrimą. Prognozuojama, kad pritaikius žiedinės ekonomikos sistemą, ES įmonės per metus sutaupytų 600 mlrd. eurų, būtų sukurta 1–2 mln. darbo vietų, o klimato kaitą sukeliančių dujų bendras išmetamas kiekis sumažėtų 2–4 procentais.“

Pasak K. Pociaus, tam, kad žiedinė ekonomika pradėtų funkcionuoti Lietuvoje, svarbiausia suprasti, jog šios sistemos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė – žiedinės ekonomikos įtvirtinimo sėkmė pirmiausia priklausys nuo verslo sektoriaus įsitraukimo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų Europos Komisijos (EK) reikalavimų.

Žiedinė ekonomika – verslas, o ne pasaulio gelbėjimo misija

Remiantis gamintojo atsakomybės principu, verslo sektoriui jau dabar yra taikomi pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimai, tačiau dar iki 2019-ųjų metų EK imsis konkrečių žiedinės ekonomikos sistemos įvedimo veiksmų ir šie reikalavimai taps griežtesni: bus taikomi aukštesni standartai naudojamoms žaliavoms ir didesnės atliekų surinkimo bei perdirbimo kvotos. Reaguodami į EK planus, Lietuvos verslininkai pradeda ieškoti sprendimų, kad būtų pilnai pasiruošę įgyvendinti naujus aplinkosaugos reikalavimus ir išvengtų baudų už jų nevykdymą.

Neseniai vykusios konferencijos „Žiedinė ekonomika. Kaip atliekas paversti ištekliais?“ metu didžiausi Lietuvos gamintojai, importuotojai ir atliekų tvarkymo įmonių atstovai diskutavo apie sąmoningas verslo iniciatyvas, priartinančias prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Diskusija atskleidė, kad šiuo metu pagrindinis verslininkų tikslas žiedinėje ekonomikoje – rasti galimybę kuo daugiau atliekų panaudoti kaip išteklius. Gamintojai ieško inovatyvių sprendimų visų materialių produktų projektavime ir gamyboje: stengiamasi gaminti ekologiškesnius ir lengviau perdirbamus produktus. Tikimasi, kad šie veiksmai ne tik užtikrins EK reikalavimų įgyvendinimą, bet ir leis sutaupyti mažinant sąnaudas žaliavoms.

Tam, kad verslo sektoriaus iniciatyvos pasiteisintų, prie žiedinės ekonomikos sistemos turi prisidėti svarbiausios dalyvių grupės: gamintojai, vartotojai, atliekų tvarkytojai ir politikos atstovai.

„Kiekvienam iš jų tenka svarbus vaidmuo: gamintojai atsakingi už tai, kad visi į rinką paleidžiami produktai būtų perdirbami; vartotojų pareiga – atsakingai žiūrėti į atliekų rūšiavimą; atliekų tvarkytojų užduotis – ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų kuo gausesnį kokybiškų atliekų surinkimą bei perdirbimo technologijų tobulinimą; politikos atstovams tenkanti užduotis – sukurti įstatyminę bazę, kuri skatintų, o ne ribotų visus šiuos procesus. Bent vienai grandžiai nustojus vykdyti savo funkciją, kils grėsmė sklandžiam visos sistemos veikimui“, – pastebi K. Pocius.

Žiedinė ekonomika jau žengia į Lietuvą: verslo, politikos ir atliekų tvarkymo organizacijos tam ruošiasi, svarbu, kad ruoštis pradėtų ir Lietuvos gyventojai, nes iš tiesų viskas prasideda nuo paprasto vartotojo, kuris turi būti atsakingu ir sąmoningu bendruomenės nariu, besirūpinančiu aplinka, kurioje gyvena.

Daugiau informacijos čia.