Konferencijos „Žiedinė ekonomika. Kaip atliekas paversti ištekliais?“ apžvalga

2016-11-02
Spalio 24-ąją dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo įvyko Žaliojo taško organizuota konferencija "Žiedinė ekonomika. Kaip atliekas paversti ištekliais?", kurioje dalyvavo apie pusantro šimto gamintojų importuotojų bei atliekų tvarkymo sektoriaus atstovų.

Konferenciją atidarė organizacijos Žaliasis taškas generalinis direktorius Kęstutis Pocius, pabrėždamas, jog apie žiedinę ekonomiką kalbėti būtina, nes laukia daug pokyčių, vedančių prie tvaresnės ekonomikos kūrimo. Pasak K. Pociaus, verslo atstovams – tai itin aktuali tema, nes žiedinės ekonomikos modelyje numatoma, jog ateityje privalės ne vien daugėti gaminių iš perdirbtų žaliavų - pagal žiedinę strategiją nauji gaminiai turės būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų, tad jau projektavimo stadijoje turės būti numatytos būtent tokios naujų produktų savybės.



Apie žiedinės ekonomikos svarbą galima kalbėti ir skaičiais: šiandien Europoje išmetama apie 600 milijonų tonų medžiagų, kurios galėtų būti perdirbtos arba panaudotos pakartotinai, tad Europos Komisija nustatė, jog iki 2030 metų turėsime užtikrinti, kad būtų perdirbama net 75% pakuočių atliekų.

Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas klimato kaitą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais. Tad Europos Komisija pirmųjų konkrečių veiksmų numato imtis dar iki 2019-ųjų metų.

Konferencijos viešnia iš Vokietijos - Ursula Denison, atstovaujanti tarptautinę skėtinę organizaciją PRO - Europe bei Vokietijoje veikiančią "Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland GmbH", pabrėžė, jog žiedinės ekonomikos kontekste vis svarbiau taps tinkamai įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą bei tobulinti partneryste paremtos sistemos organizavimą. U. Denison dalijosi patarimais Lietuvai, remdamasi gerąja pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo patirtimi Vokietijoje.

Pokyčius, laukiančius tiek gamintojų ir importuotojų, tiek atliekų tvarkytojų, pristatė Aplinkos Ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorius Dalius Krinickas. Pasak jo, stiebtis tikrai yra kur, nes remiantis statistika sąvartyne vis dar palaidojama apie 40% pakuočių - antrinių žaliavų. Kadangi rinkoje pakuočių tendencingai daugėja, būtina skatinti ir jų tvarkymo efektyvumą. D. Krinickas pabrėžė, kad norėdami pasiekti ambicingus atliekų tvarkymo tikslus, turėsime atkreipti dėmesį į produktų gamybą: didinti perdirbamumą, skatinti tvarias technologines inovacijas, diegti ekologinius standartus; visuomenės edukaciją, perteikiant ekonominę bei ekologinę naudą; perdirbimo bei antrinių žaliavų rinkos plėtrą.

Antrojoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Marija Slaidina iš Latvijos kartoninių gėrimų pakuočių gamybos įmonės „Tetra Pak“, pristačiusi ne vien gamintojo atsakomybės principais pagrįsto verslo vystymo pagrindus, tačiau ir pokyčius vartotojų pirkimo įpročiuose, Zigmundas Venskys iš vienos didžiausių Europoje pakuočių gamybos įmonių „Amcor Flexibles“, pristatęs maistui naudojamų pakuočių gamybos technologijų naujoves, Otonas Valiušis iš AB „Grigeo Grigiškės“ bei UAB „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas, pristatę pakuočių perdirbimo bei gamybos iš antrinių žaliavų galimybes bei procesus.

Prie konferencijos diskusijos prisijungė pakuočių projektavimo bei dizaino atstovai – Lietuvos grafikos dizainerių asociacijos narė, daugiau kaip 7 metus pakuočių dizaino srityje besispecializuojanti dizainerė Marija Mikulskienė bei kūrybinės agentūros VRS WPI Vilnius kūrybos vadovas Marius Zaveckas. Diskusijos metu buvo keliamas klausimas – kaip pakuotės ekologiškumas gali būti naudingas marketingo tikslais bei ką išties perka vartotojas: produktą, ar pakuotę?

Po trečiosios dalies, kur pranešimus pristatė Raminta Radavičienė, atstovaujanti Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociaciją, UAB „Ekobazė“ komercijos direktorė Marina Curko bei UAB „ECSO“ direktorius Vladas Venstukonis, užvirė karšta diskusija, kurioje tiek pranešėjai, tiek konferencijos dalyviai gilinosi į esamo teisinio reglamentavimo pokyčių būtinybę, skirtingų Lietuvoje veikiančių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo principus ir problematiką bei tikrosios gamintojo atsakomybės įgyvendinimo sampratą.

Konferenciją užbaigė 4-oji dalis, kurioje VšĮ „Lietuvos inovacijų centro“ atstovas Artūras Jakubavičius pristatė pakuočių gamintojams aktualias Europos Sąjungos fondų paramas ir pateikė jų gavimo instrukcijas, Marija Lippa, kalbėjusi apie atliekų tvarkymo sistemą dažnai apsunkinantį reglamentavimą, kuris dažnu atveju vis vien neapsaugo nuo nesąžiningo verslo vystymo atvejų, bei konferencijos šeimininkas Kęstutis Pocius, padėkojęs konferencijos svečiams.

Konferencijos programos pranešimus galite rasti čia:

  • Kęstutis Pocius. Žiedinė ekonomika - būtinybė ar galimybė
  • Ursula Denison. Žiedinė ekonomika ir gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas Europoje
  • Dalius Krinickas. Žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimas Lietuvoje
  • Marija Slaidina. Kartoninių gėrimų pakuočių evoliucija ir naujos galimybės
  • Zigmundas Venskys. Modernios maisto pakavimo technologijos ir pakuočių gamybos tendencijos
  • Otonas Valiušis. Gamtos ir verslo sinergija. Popierinės pakuotės
  • Evaldas Sauliūnas. Stiklinė pakuotė. Panaudojimas ir perdirbimas
  • Raminta Radavičienė. Atliekų tvarkymo sistemos problematika
  • Marina Curko. Pakuočių atliekų rūšiavimo iššūkiai ir galimybės
  • Vladas Venstukonis. Daugiasluoksnės plastiko pakuotės perdirbimo problematika
  • Artūras Jakubavičius. Finansiniai įrankiai pakuočių inovacijoms
  • Marija Lippa. Esamas pakuočių ir jų atliekų tvarkymo reguliavimas žiedinės ekonomikos įgyvendinimo kontekste