Pakuočių atliekų sistema atsidūrė krizėje

2018-06-06

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina – globalūs pokyčiai ir įsisenėjusios bei nesprendžiamos sisteminės problemos Lietuvoje, pakuočių tvarkymo sistemą atvedė į krizę, kurią gali išspręsti tik ryžtingi valdžios veiksmai, teisės aktų pokyčiai bei bendradarbiavimas su verslu. Priešingu atveju problemos neišvengiamai guls ant šalies gyventojų pečių.


Minėdami Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) verslo bendruomenės nariai aptarė pakuočių atliekų tvarkymo situaciją. Įvardinę iškylančius sunkumus, verslo atstovai pripažino – dalį bėdų jie pajėgūs išspręsti patys, tačiau įsisenėjusias ir situaciją į aklavietę vedančias problemas gali išspręsti tik valdžios atstovai ir tą reikia daryti kuo skubiau.


Kinijos sprendimų poveikis


„Ryškiausiai sistemos bėdas atskleidė niekaip nesibaigianti „Metrail“ istorija. Tačiau tai tik dalis problemų. Auga spaudimas iš išorės – Kinija beveik uždarė savo rinką popieriaus ir plastiko atliekoms iš Europos Sąjungos. Dėl to Europoje nespėjama perdirbti visų atliekų, perdirbėjai renkasi tik geriausios kokybės žaliavas, o probleminės pakuotės lieka neperdirbtos.


Tuo pat metu Lietuvoje išaugo įkainiai už atliekų priėmimą į tvarkymo įrenginius. Situacija tikrai įtempta. Prie viso to pridėję struktūrines problemas, gauname labai neraminantį vaizdą“, – iššūkius vardino Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos tarybos narys Marius Kubilius.


Jam pritarė ir LPK viceprezidentas Ramūnas Miliauskas, kurio tvirtinimu, „Metrail“ istorija paralyžiavo visų įsisenėjusių klausimų sprendimą. Ir kol ši problema niekaip nepajuda iš mirties taško, viso sektoriaus situacija bei rezultatai ir toliau prastėja.


Reikalavimų – daug, efektyvumo – maža


„Dabartinis taršos mokestis, kuris net keliskart didesnis už pakuočių tvarkymo sąnaudas, turėtų būti taikomas tik sukčiaujančioms ar bendroje sistemoje nedalyvaujančioms įmonėms. Nes dabar, dėl nesąžiningų veikėjų, didžiulės baudos už taršą gali tekti net tiems, kurie sąžiningai tvarkė atliekas.


Be to, pakuočių tvarkymas apaugęs galybe administracinių reikalavimų, dalis kurių pertekliniai. O ir esantys reikalavimai sudėlioti taip, kad jie – kaip rodo praktika – negali užkardyti pažeidimų ir piktnaudžiavimų“, – teigia R. Miliauskas.


Anot jo, šiuo metu trūksta tinkamos valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, geresnio rizikų valdymo bei valstybinių institucijų gebėjimo prisiimti atsakomybę tais atvejais, kuomet jos laiku neužkardo pažeidimų.


Spręstini ir aktyvesnio bei nuoseklesnio darbo su gyventojais, kasmet užsitęsiančių derybų tarp gamintojų organizacijų ir atliekų tvarkytojų bei dalinio rūšiuojamojo antrinių žaliavų surinkimo kaštų pasidalijimo tarp organizacijų ir savivaldybių klausimai.


„Sistema sunkiai veikia, ji nėra skaidri bei efektyvi ir tą mato bei supranta visi – tiek verslo, tiek valstybės institucijų atstovai. Tad laikas susėsti ir spręsti problemas, nes ilgai delsiant, bėdas pajus ir visi šalies gyventojai, o taip atsitikti neturėtų“, – ragino M. Kubilius.


Susitikime verslininkai pažymėjo, kad šiuo metu kuriama Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) padės skaidrinti procesus, tačiau tik po to kai bus išspręsti akivaizdūs GPAIS trūkumai.