Eko dizainas – XXI amžiaus iššūkis

2016-09-30
Kalbant apie žiedinę ekonomiką bei jos principus, kuriais vadovaujantis keistųsi ne tik žmogaus gyvenimo būdas, tačiau ir būtų daroma didelė mūsų vartojamoms prekėms, vis didesnę reikšmę įgauna eko dizaino sąvoka. Pabrėžiant daiktų ilgaamžiškumą bei pataisomumą, dėl ko ilgainiui mažėtų tiek vartojimas, tiek ir atliekų kiekis, eko dizaino sritis yra itin susijusi su įtaka aplinkai bei siekiu daryti jai kuo mažesnę žalą.

Kai vieni gaminiai aplinkai daro mažą įtaką gamtai, kiti milžiniškais kiekiais eikvoja ribotus resursus. Todėl didžiausias XXI a. dizaino iššūkis – išvengti arba bent sumažinti neigiamą produktų poveikį aplinkai. Tai turėtų būti daroma tiek projektuojant gaminius, tiek ir mąstant apie galimybes juos perdirbti ar prikelti antram gyvenimui, panaudojant minimalius išteklių resursus.

Eko dizainas pirmiausia savo vietą randa mene. Tad ir Lietuvoje ne vienas meno atstovas jau išbandė kūrybą iš antrinių žaliavų. Vienas jų – Donatas Žukauskas, savo nišą radęs panaudodamas popieriaus atliekas. Savo darbams kurti jis sukūrė specialią technologiją, kurią pavadino „pop plastika“ – panaudodamas senus laikraščius, kartonines dėžes bei kitas popieriaus plastikas, menininkas kuria žvakides, šviestuvus, vazas, akmens skulptūras, primenančias molio dirbinius. Nors dirbiniai atrodo sunkūs, tačiau jie yra lengvi ir plačiai pritaikomi interjere.

Popierių, kaip žaliavą išskirtinių meno dirbinių kūrybai, išnaudoja ir dizaino studijos „INDI“ įkūrėjai – kostiumo dailininkė Justė Kubilinskaitė ir menininkas Simonas Tarvydas. Šie menininkai yra gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir šiaurietiško dizaino kontekste. Jų darbai atrodo lyg akmens ar betono luitai, kabantys ore, tačiau taip pat yra neįtikėtinai lengvi bet patvarūs. Populiariausi menininkų darbai – šviestuvas „Kabo“ ir dizaino apdovanojimą laimėjęs sieninis laikrodis „Tiksi“.

Kita puiki žaliava, kurią naudoja Lietuvos menininkai – mediena. Tiesa, prieš patekdama į dar vieno perdirbimo idėjas palaikančio lietuvio Simono Sonkino rankas, ši žaliava būna išskirtinės formos, tai – senos ar sulūžusios riedlentės. Jas menininkas paverčia preciziškai dailiais bei išskirtiniais aksesuarais – kaklo papuošalais, žiedais, telefonų dėkliukais, užrašų knygomis ir pan. S. Sonkinas, pats užsiimantis aktyviu riedlenčių sportu, pastebi, kad kasdien lūžta bei nebereikalingomis tampa dešimtys riedlenčių. Ši patirtis ir padiktavo naujos veiklos nišą, sukėlė norą panaudoti atliekas ir sukurti kažką naujo. Menininkas bendradarbiauja su riedlentininkais – už atneštą nebereikalingą riedlentę, suteikia nuolaidą naujosios įsigijimui, o už suvenyrus surinktas lėšas skiria šio gatvės sporto palaikymui ir puoselėjimui.

Medieną savo kūryboje naudoja ir menininkas Žilvinas Stankevičius. Jo darbuose dominuoja natūralios medžiagos. Populiariausias jo kūrinys – kaleidoskopas, kuriam pagaminti naudojamas tik rankų darbas, natūralios lazdyno šakos ir gintaro gabalėliai. Ž. Stankevičiaus gaminamuose kaleidoskopuose naudojami gintarai – papuošalų gamintojų nebenaudojamos nuolaužos. Šio menininko teigimu, gamybos procese atliekų turi likti kuo mažiau, viskas gali ir turi būti panaudojama iki mažiausios detalės.

Tokių pavyzdžių gausu visame pasaulyje. Eko dizainas tampa nauja tendencija ir vis populiarėja visuomenės tarpe, formuodamas naujus socialinės atsakomybės standartus. Tad ateityje taps vis svarbiau pakuočių bei gaminių ekologiškumą pritaikyti kuo didesniu mastu – ne tik kūrybinėse dirbtuvėse, tačiau ir masinėje produkcijoje.