Jaunosios kartos aplinkosauginės vertybės turi būti ugdomos šiandien

2016-06-30
Vaikai ugdymo įstaigose susipažįsta su pasauliu, mokosi ne vien rašyti ir skaičiuoti, tačiau ir formuoja santykį su aplinka, kurioje gyvena. Tad nekyla abejonių, jog teisingas ir išsamus aplinkosauginis švietimas mokyklose, darželiuose bei kitose vaikų ugdymo įstaigose yra būtinas. Tokiu būdu formuojamas jaunosios kartos sąmoningumas, asmeninė atsakomybė prieš aplinką bei ją tausojantys įpročiai. Aplinkosauginio švietimo dėka vaikai ne vien suvokia, jog būtina tausoti savo planetą, tačiau ir išmoksta, kaip rūšiuoti, panaudoti antrą kartą ir mažinti vartojimą paprasčiausiais kasdieniais įpročiais.

Ugdymo įstaigose švietimas prasideda rūšiuojant atliekas

Aplinkosauginio švietimo būdai ir priemonės kiekvienoje įstaigoje skiriasi. Vaikams dažniausiai pasakojama apie žemės, oro ir vandens taršą, išmetamų ir sąvartynuose yrančių atliekų žalą žmogaus sveikatai, aplinkai bei kaip to išvengti: apie tai, kaip jos turi būti surenkamos, saugiai sutvarkomos ar perdirbamos.

Tačiau siekiant sėkmingų ugdymo rezultatų vien teorinių žinių nepakanka – praktinis pritaikymas turi daug didesnę įtaką vaiko sąmoningumo vystymuisi. Todėl itin daug mokyklų ir darželių drauge su vaikais jau įgyvendina pagrindinę aplinkosauginę veiklą: rūšiuoja klasėse, koridoriuose bei kitose patalpose.

Darželių tinklo „Vaikystės sodas” Karalienės Mortos Sodelio pedagogo asistentė Greta Petrulytė teigia, kad drauge su auklėtiniais ne vien rūšiuoja atliekas, tačiau ir kalba apie gamtos saugojimą.

„Reikia kalbėti apie tai, kodėl taupome vandenį, nešiukšliname, rūšiuojame ir saugome mišką. Su vaikais diskutuojame, kam to reikia, kaip kaupiasi bei kur keliauja surūšiuotos atliekos. Vaikams patinka vaizdinė medžiaga – vaizdo įrašai, plakatai, kuriuos galima aptarti“, – pasakojo Greta Petrulytė.

G.Petrulytės manymu, norint ugdyti vaikų aplinkosauginį švietimą, reikia kurti rūšiuoti skatinančius filmukus, rengti seminarus tėveliams apie tai, kaip pateikti informaciją vaikams apie rūšiavimą ir apskritai, kodėl svarbu rūšiuoti. Taip pat reikėtų skatinti kuo daugiau ugdymo įstaigų įsirengti rūšiavimo šiukšliadėžes ir kartu, kalbantis su vaikais, jas aktyviai naudoti.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadybininkės Gerdos Vainoriūtės teigimu, susidomėjimas rūšiavimo priemonėmis ugdymo įstaigose nuolat auga. Šios organizacijos iniciatyva, Lietuvos darželiams, mokykloms bei įmonėmis nuo 2014 metų nemokamai skirta per 17 000 vienetų kartoninių dėžučių, skirtų plastikui, popieriui bei stiklui rūšiuoti.

„Nors vykdome daugybę švietimo priemonių, kuriomis skatiname visuomenę rūšiuoti, ko gero ši yra sėkmingiausia. Vaikams patinka atliekas mesti į spalvingas dėžutes, nes tai – tarytum žaidimas, kuris laikui bėgant tampa įpročiu“ – teigė G.Vainoriūtė.

Pasak „Žaliojo taško“ atstovės, šiemet susidomėjimas rūšiavimo dėžėmis itin išaugo, nes buvo atnaujintas jų dizainas, kurį papildė universalios rūšiavimo taisyklės bei QR kodas su nuoroda į programėlę „Žaliasis taškas“, kurioje galima rasti visą naudingą informaciją apie rūšiavimą bei kolektyvinių rūšiavimo konteinerių žemėlapį, tad dėžės tapo ne vien rūšiavimo, tačiau ir švietimo priemone.

Projektai, kurie įdomūs ir vaikams

Lietuvoje organizuojamas ne vienas aplinkosauginis projektas, kurio metu vaikai mokosi rūšiuoti, panaudoti atliekas antrą kartą bei kūrybiškai tausoti aplinką.

Jau trečius metus vykdomo projekto „Kita forma“ metu mokoma, kaip iš namuose randamų nereikalingų atliekų pasigaminti ir antrąkart panaudoti daiktus: muzikos instrumentus, aksesuarus, kanceliarinius reikmenis ir kt. Mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų pedagogai supažindinami su galimybėmis, kaip ekodizainą pritaikyti švietimo įstaigose.

„Mokome pasigaminti stendus, įvairius puošybos elementus, skatiname atliekas naudoti dailės ir darbelių (menų) pamokų metu, o moksleiviai ir mažieji jiems suprantama kalba susipažįsta su praktinėmis bei teorinėmis įžvalgomis apie rūšiavimą, aplinkosaugą, atliekų panaudojimą. Susitikimų tikslas – iš panaudotų daiktų arba atliekų padaryti naują daiktą ir prikelti jį naujam gyvenimui“, – sako projekto vadovė Vaida Griškevičienė.

Vaikai rengiamų dirbtuvių metu yra itin kūrybingi, jiems patinka kurti iš atliekų. Kuriama iš jau panaudoto plastiko, kartono, net iš senų muzikos instrumentų, drabužių ir kt. Užsiėmimų metu rengiamos ir viktorinos, kad teorinės bei praktinės žinios būtų užtvirtintos. Renginiai yra nemokami, tad vis daugiau švietimo įstaigų, įsitraukia į šį projektą. Ypač entuziastingai į projektą įsitraukia mažesnių miestelių mokyklos.

Nors kartais pasitaiko ir skeptikų, tačiau po renginio dažniausiai visi lieka patenkinti ir iškeliauja su šypsena. V.Griškevičienė pastebi, kad apie rūšiavimo svarbą bei antrinių žaliavų panaudojimą labiau supranta ir išmano jaunoji karta, kuriems įdomu ne tik išgirsti, kaip tausoti aplinką, tačiau bei praktiškai tai įgyvendinti.

Kad būtina ugdyti vaikų aplinkosauginį suvokimą, įsitikinusi ir Tauragės „Šaltinio” progimnazijos pavaduotoja neformaliajam švietimui Asta Biknerienė.

Šioje progimnazijoje rengiami įvairūs konkursai, pavyzdžiui, kas atneš į mokyklą daugiau makulatūros. Taip pat mokiniai renka kamštelius ir vėliau juos panaudoja, pasitelkdami įvairius kūrybinius sprendimus. Šioje mokykloje pakabintas ir ekostendas, kuris visuomet kūrybiniais sprendimais patraukia bendruomenės narių dėmesį ir skatina prisiminti aplinkosaugą. Šios mokyklos pedagogai ir moksleiviai itin aktyviai skatina ekologiją, kviečia kurti iš antrinių žaliavų bei tausoti gamtą.

Aplinkosauginis švietimas – ir tėvų atsakomybė

Nors ugdymo įstaigose vaikai įgyja pagrindines žinias, tačiau didžiulę svarbą aplinkosauginių vertybių ugdyme turi tėvų indėlis į švietimą namuose. Jei namuose nėra kalbama apie rūšiavimo bei aplinkos tausojimo svarbą, pedagogų pastangos didinti jaunosios kartos sąmoningumą gali nueiti perniek.

Darželių tinklo „Vaikystės sodas“ atstovės G.Petrulytės nuomone, svarbu, kad į aplinkosauginio švietimo procesą įsitrauktų ne tik pedagogai, bet ir tėvai: „daug kas priklauso nuo to, ar namuose tėvai su savo atžalomis kalba apie rūšiavimą. Jei kalba, tai vaikai ir patys gali labai daug papasakoti. Tačiau kai kurie tėvai tik teoriškai paaiškina, kodėl žmonės rūšiuoja, o kai kurie namuose yra įsirengę rūšiavimo šiukšliadėžes.“

Organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė Gerda Vainoriūtė antrina, kad vaikams namuose turi būti rodomas teisingas pavyzdys.

„Žinoma, keisti nusistovėjusius įpročius gerokai sunkiau, nei formuoti naujus, tačiau būtina suprasti, jog rūšiuojame ir aplinka rūpinamės ne dėl ko kito, kaip tik dėl savęs ir savo vaikų. Tad patys turime rodyti teisingą požiūrį, rūšiuoti namuose ir paaiškinti vaikams, jog taip atliekos nenukeliaus į sąvartynus, neterš oro ir žemės, bus perdirbtos bei tausos gamtinius išteklius“ – teigė G. Vainoriūtė.

Tad tikintis, jog jaunoji karta užaugs su teisingomis vertybėmis, rūpinsis savo aplinka bei jaus atsakomybę už savo veiksmus, būtina aplinkosauginiu ugdymu užsiimti jau šiandien, į šį procesą įtraukiant tiek pedagogus, tiek tėvelius, mokyklų bendruomenes, rodyti iniciatyvą ir ieškoti būdų, kaip mokymąsi apie aplinką paversti dar įdomesniu.