Kaip prie mūsų namų atsiranda rūšiavimui skirti konteineriai?

2016-03-18
Nors atliekas rūšiuoja tik kiek daugiau nei trečdalis lietuvių, tačiau rūšiavimui skirti konteineriai kieme – įprastas vaizdas. Ar kada susimąstėte, kas ir kodėl juos ten pastatė?

Lietuvoje gyventojai išrūšiuotas atliekas gali išmesti į individualius arba daugiabučių kiemuose stovinčius kolektyvinius konteinerius, dėl savo formos dar vadinamus „varpeliais“. Jų įdiegimą šalyje finansuoja savivaldybės, atliekų tvarkytojai bei pakuočių atliekomis rūpintis įsipareigojusios organizacijos. Tokiu būdu siekiama, jog būtų sutvarkyta kuo daugiau atliekų ir jos nepatektų į sąvartynus.

Rūšiavimui skirtų konteinerių skaičiaus augimas pastebimas nuo 2010 – ųjų. Kur pastarieji turėtų stovėti, numatyta įstatymuose: tai priklauso nuo gyvenamosios vietos tankumo, atstumo metrais nuo pastato, keliems gyventojams tenka vienas komplektas konteinerių ir pan.

Ar tikrai trūksta kolektyvinių konteinerių?

Remiantis visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, beveik pusė lietuvių mano, jog jų aplinkoje nepakanka rūšiavimo konteinerių. Tačiau neseniai apskaičiuota, kad Lietuvoje „varpelių“ yra netgi daugiau, nei numatyta įstatyme. „Nėra tokio miesto ar miestelio Lietuvoje, kur jų pagal įstatymą trūktų“, – teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ veiklos organizavimo ir plėtros vadovas Dovydas Palaima.

Tad kodėl gyventojams konteinerių nepakanka? Pasak „Žaliojo taško“ atstovo, problema slypi ne konteinerių kiekyje, o jų išdėstyme. „Neseniai peržiūrėjome konteinerių išdėstymo tinklą. Jį reikėtų pertvarkyti, atsižvelgiant į efektyvumą. Kai kalbama apie konteinerių trūkumą, pamirštamas svarbus aspektas – miesto estetinis vaizdas. Jei konteinerių bus per daug, kaip atrodys miestas, mūsų namai? Pinigų galima išleisti daug, bet jei konteineris bus užpildomas atliekomis kartą per pusmetį, jis bus nenaudingas“, – klausia D.Palaima.

UAB „Ecoservice“ komercijos direktorius Albinas Zakarauskas tikina, jog bendro naudojimo rūšiavimo priemonių tinklas – pakankamai platus, kad būtų galima užtikrinti galimybes rūšiuoti visiems to norintiems. Deja, bendro naudojimo konteineriai pernelyg dažnai nukenčia nuo vandalų – yra sulaužomi ar sudeginami.

Dažnai pasitaiko ir tokia situacija, kai rūšiavimui skirti konteineriai stovi gretimame kieme, o gyventojai to nežino. Siekiant spręsti šią problemą, 2016 m. pradžioje pristatyta nemokama mobilioji programėlė „Žaliasis taškas“, kurios pagalba galima sužinoti, kur yra artimiausi atliekų rūšiavimo konteineriai bei gauti visą naudingą informaciją apie rūšiavimą. Tikimasi, kad iki vasaros programėlėje bus galima matyti visoje Lietuvoje stovinčių rūšiavimo konteinerių žemėlapį.

Rūšiavimui skirta programėlėKad gyventojams rūšiuoti būtų dar patogiau, tolimesnei konteinerių plėtrai skirtos ir Europos Sąjungos lėšos. Jų dėka bus atliekami naujų aikštelių įrengimai, perkami konteineriai, didžiojoje dalyje Lietuvos miestų ir miestelių – įrengtos ir sutvarkytos naujos konteinerių stovėjimo aikštelės, pakeistas tinklas.

Ateities perspektyvoje – daugiau individualių konteinerių

Visi norintys rūšiuoti privačiuose namuose, individualius konteinerius jau turi arba turės artimiausiais metais. Skaičiuojama, kad tokiomis priemonėmis naudojasi daugiau nei 300 000 namų valdų, tai yra beveik 1 milijonas gyventojų, kurie gali rūšiuoti savo kiemo ribose.

„Iki 2018-ųjų visa Lietuva turi būti aprūpinta individualiais konteineriais, todėl koncentruojamės į šį tikslą. Nuo liepos siekiama įvesti dvinarę apmokestinimo sistemą už viešųjų komunalinių atliekų tvarkymą, kuri turėtų padidinti ekonominę naudą. Kitaip tariant, jeigu rūšiuojama, mažiau generuojama komunalinių atliekų ir pas gyventoją rečiau atvažiuos šiukšlių išvežimo mašina: ne kas savaitę, o kas dvi“, – teigia „Žaliojo taško“ atstovas.

Individualių konteinerių įsigijimą pagal situaciją finansuoja savivaldybės, Europos Sąjunga, skirdama ES lėšų, atliekų tvarkytojai, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).

Esama ir tokių savivaldybių, kurios neturi konteinerių, bet nelabai jų ir pageidauja, tad joms dalijami maišai. Tokių savivaldybių – septynios. Tačiau tos savivaldybės, kurios dar neturi konteinerių, anksčiau ar vėliau turės juos išsistatyti.

Rūšiavimo konteineriai gyventojams nekainuoja

Rūšiuojant ženkliai prisidedama prie aplinkos taršos mažinimo, tad gyventojams tai nieko nekainuoja. „Šias išlaidas padengia gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys prekes į Lietuvos rinką, o mes juos atstovaudami koordinuojame visus su rūšiavimu susijusius procesus“, – pasakoja „Žaliojo taško“ atstovas D. Palaima.

Pakuočių atliekų sutvarkymo kvotos verslui vis auga, tad didėja poreikis surinkti ir sutvarkyti kuo daugiau namų aplinkoje susidarančių atliekų. Siekiant pasivyti itin aukštus rezultatus pasiekusias Europos šalis, būtina ne vien plėsti konteinerių tinklą, tačiau ir didinti visuomenės ekologinį sąmoningumą.

UAB „Ecoservice“ komercijos direktorius teigia, kad rūšiavimo įpročiams susidaryti didesnę įtaka nei griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ar brangstantys sąvartynai, turi rūšiavimo patogumas.

„Tikimės, kad visuomenės spaudimas bei brangstanti nerūšiuotų atliekų išvežimo paslauga paskatins ir dar nerūšiuojančius keistis“, – vylėsi A. Zakarauskas.

Nors ir nemokami, tačiau ne visiems reikalingi – kai kurių savivaldybių gyventojai vis vien nusprendžia atsisakyti rūšiavimui skirtų priemonių. „Kauno mieste buvo nuspręsta visas individualias valdas padengti vienu kartu. Nupirkta 30 tūkstančių komplektų, bet pasirodo, kad kauniečiai jų nenori. Galvoja, jog jie kieme stovės ir užims vietą“, dalinasi D. Palaima.

Kai kurios savivaldybės individualiais konteineriais aprūpintos jau pilnai: Alytus, Klaipėda, Šilutė, Gargždai, Šiauliai, Tauragė, Telšiai, Neringa. Iš didžiųjų Lietuvos miestų liko Vilnius, čia dar trūksta 18 tūkstančių vienetų, t.y. 9 tūkstančių komplektų konteinerių.

Kodėl rūšiuoti naudinga?

Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas mūsų galime prisidėti prie taršos mažinimo. Gyventojams aktyviai rūšiuojant, pastebima didelė nauda aplinkai: perdirbant atliekas sumažėja gamtinių išteklių poreikis, oro užterštumas, mažinamas toksinių dujų, kurios atsiranda gaminant, naudojant ir šalinant suyrančius produktus, išskyrimas, sunaudojama mažiau energijos. Rūšiuojant atliekos nepatenka į sąvartynus, kur irimo procesas užtrunka net iki 500 metų, sumažėja jiems reikalingo ploto plėtra. Tad būtent gyventojai, rūšiuodami namuose, atlieka esminį vaidmenį, skatinant tvarią atliekų tvarkymo sistemą.

Pradėjus nuo rūšiavimo, svarbu susimąstyti ir apie kitus svarbius aspektus: sunaudojamų pakuočių mažinimą bei pakartotinį jų panaudojimą. Pirkime ekologiškas pakuotes, venkime nuodingų ir toksiškų medžiagų, kurios gali užteršti mūsų aplinką, skatinkime rūšiuoti aplinkinius – tai yra tiesus kelias į gražesnę ir švaresnę aplinką.