Verslininkai: Vyriausybės nutarimas vers peržiūrėti prekių kainodarą

2017-05-11

Dar 2015 m. priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, šiandien kelia sumaištį tarp verslininkų. Nuo šių metų įmonėms, į Lietuvos rinką tiekiančioms supakuotus gaminius, taikoma nauja 100 proc. užduotis savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių tvarkymui. Tokių atliekų dažniausiai atsiranda įsivežant, išpakuojant ar perpakuojant prekes sandėliuose, kur kaupiasi kartoninės dėžės, medinės paletės, plastikinė plėvelė ir kt. Nauji reikalavimai lemia, kad savoms reikmėms sunaudotos pakuotės turi būti atskirai apskaitomos, surenkamos, sveriamos ir priduodamos atliekų tvarkytojams – tik surinkus 100 proc. tokių pakuočių ir tiesiogiai iš atliekų tvarkytojų gavus jų sutvarkymą įrodančius dokumentus, bus atleidžiama nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

„Vyriausybės nutarime žvaigždutėmis išskirta, kad gamintojams ir importuotojams taikoma 100 proc. savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis. Iki 2017 m. buvo taikomos tik bendrosios užduotys, kuriose atsispindi tiek komercinis, tiek pas gyventojus susidarančių pakuočių atliekų srautas. Atskyrus vieną srautą ir padidinus jam taikomas tvarkymo užduotis, likusio srauto užduotys nemažinamos – vadinasi, nuo šiol reikalaujama sutvarkyti ženkliai daugiau pakuočių atliekų. Tai reiškia, kad Lietuvoje per vienerius metus pradėta taikyti nebe ES direktyvose numatytas užduotis, o gerokai aukštesnes. Panašius rezultatus pasiekti pavyksta tik tokioms šalims, kaip Belgija ar Vokietija, kurios apskritai laikomos atliekų tvarkymo lyderėmis visame pasaulyje dėl skaidrių ir preciziškai veikiančių atliekų tvarkymo sektoriaus procesų įgyvendinimo“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius.

Pasak jo, tokį milžinišką pakuočių atliekų tvarkymo šuolį Lietuvoje per metus įgyvendinti nėra realu – remiantis „Žiedinės ekonomikos" dokumentais, specialistų skaičiavimais ir kitų šalių praktika, tokius „ambicingus“ rezultatus planuojama ir realu pasiekti tik 2025 – 2030 m.

„Įsigaliojus pakeitimams, verslas nuo šių metų turės surinkti ir sutvarkyti apie 30 proc. daugiau atliekų nei reikalaujama ES direktyvose, tačiau per metus trečdaliu padidinti atliekų surenkamumą yra neįmanoma. Net Europos Komisija, projektuodama atliekų tvarkymo užduočių didinimą, numato protingą pereinamąjį laikotarpį su galimybe jį pratęsti. Užduotys padidintos nepagrįstai greitai ir ženkliai, o jų neįvykdžius verslui gresia sumokėti aplinkos taršos mokesčius, kurie yra iki 25 kartų didesni nei reali atliekų tvarkymo kaina“, –  sako K. Pocius.

Kaip pastebi K. Pocius, dalis įmonių, kurios jau bando realybėje vadovautis priimtomis taisyklėmis, susiduria su keliomis problemomis: pirma jų, kad praktiškai neįmanoma atskirti ir apskaityti savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių, nes jų srautai yra labai skirtingi ir tarpusavyje maišosi. Bendroje krūvoje atsiduria tiek iš užsienio, tiek iš lietuvių tiekėjų atsivežtos pakuotės, vienas jų reikia apskaityti vienaip, kitas – kitaip, realybėje tai pernelyg komplikuota.

Be to, pagal priimtą tvarką, kiekviena įmonė savo teritorijoje turėtų įrengti specialius konteinerius, skirtingas pakuočių surinkimo linijas ir atliekas sverti atskirai. Pagal šią logiką vien prie prekybos centrų galėtų atsidurti šimtai skirtingų konteinerių – po kelis kiekvienai jame esančiai parduotuvei.

Kitas trukdis įgyvendinant numatytą atliekų tvarkymo užduotį – sutvarkymo procesuose atsirandantys natūralūs nuostoliai: net, jei ir pavyksta surinkti bei priduoti atliekas tvarkymui, sutvarkymo procesuose atsiranda neišvengiamų praradimų, todėl 100 proc. užduoties įvykdymas yra praktiškai neįmanomas. Tai rodo, kad griežti pakeitimai galimai priimti nerengiant išsamios studijos.

„Neturėdamos galimybių įgyvendinti perteklinius reikalavimus bei investuoti į atskirų pakuočių surinkimo linijų įrengimą, įmonės nusprendžia tiesiog sumokėti mokestį už išrūšiuotas, bet atskirai nepriduotas pakuotes, nors jokios taršos aplinkai nedaroma. Verslas dėl to galimai patirs papildomų išlaidų, tad turės pergalvoti tam tikrus įmonės veiklos procesus ir, žinoma, gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų kainodarą. Tai lemia, kad dėl iki galo neapskaičiuotų valdžios sprendimų kenčia galutinis vartotojas, tačiau atsakomybė dėl pabrangusių prekių, kaip visada, atitenka verslui, nors pastarojo atstovai ne kartą bandė eiti į dialogą, kad pakuočių įmonės reikmėms tvarkymo reikalavimai atitiktų protingumo kriterijus“, – sako K. Pocius.

Pokyčiai dėl savoms reikmėms tvarkomų pakuočių buvo priimti 2015 m. gruodžio 16 dieną, Vyriausybės nutarimu „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“.