Žinodami šiuos ženklus, kitaip žiūrėsite į pakuotes parduotuvėje

2018-06-13

Karštą vasaros dieną suvalgę ledų ant jų pakuotės galite atrasti ne tik suvartotų kalorijų kiekį, bet ir bent vieną, ne visada aiškų simbolį – pakuotės ženklą. Kam reikalingi pakuočių ženklai, ką pastarieji reiškia ir ar gali jie mums padėti tapti labiau draugiškais aplinkai?


Kodėl ženklinama?


Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis tikina, jog pakuotės ženklinamos tam, kad būtų aišku, iš ko jos yra pagamintos: „Tai svarbu visai grandinei – tiek gamintojui, importuotojui, platintojui, tiek ir vartotojui. Žinoti, iš ko pakuotė yra pagaminta, kokia medžiaga dominuoja, taip pat svarbu ir dėl to, kad taip galima atsisakyti aplinkai nedraugiškų pakuočių, ypač, kai šiuo metu suaktyvėjo pakuočių atsisakymo ir atliekų vengimo tendencijos.“


Pašnekovo teigimu, gamintojams ir importuotojams galioja reikalavimas pateikus į vidinę rinką pakuotę finansuoti pakuočių atliekų sutvarkymą pagal rūšį – kuo pakuotė taršesnė, tuo turima daugiau sumokėti tam, kad jos atliekos būtų sutvarkytos.


„Tiek Pakuočių (Europos Sąjungos – DELFI) direktyvoje, tiek Pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta, kad jei pakuotės dydis leidžia, pakuotę reiktų paženklinti. Pavyzdžiui, pirminės pakuotės, tokios kaip saldainio popierėlis, paženklinti neįmanoma, todėl reiktų ženklinti antrinę pakuotę – visą pakelį“, – teigia A. Skinulis.


Kontrolę vykdančios institucijos gali patikrinti gamintojus bei importuotojus, peržvelgusios pakuočių ženklinimą – taip nustatyti, ar tokios atliekos yra tvarkomos tinkamai ir ar gamintojai vykdo savo pareigas.

[portalo Delfi.lt apklausa]

Ką reiškia ženklai?


Remiantis VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikta informacija, Lietuvoje pakuotes ženklinti privaloma raide ir skaičiumi, nurodant jų sudėtį – taip lengviau jas surinkti, atskirti ir perdirbti. Pakuočių medžiagoms yra priskiriami ir skirtingi kodai: plastikams – nuo 1 iki 19; popieriui ir kartonui – nuo 20 iki 39; metalams – nuo 40 iki 49; medžiui – nuo 50 iki 59; tekstilei – nuo 60 iki 69; stiklui – nuo 70 iki 79; kombinuotoms pakuotėms – nuo 80 iki 99.


Bene plačiausiai pasaulyje naudojamas ženklas – žaliojo taško ženklas (angl. Green Dot). Žaliojo taško ženklas reiškia, kad pakuotės gamintojas rūpinasi aplinkos taršos mažinimu – yra sumokėjęs už tinkamą pažymėtos pakuotės tvarkymą. Žaliuoju tašku pažymėtos pakuotės tvarkymo pareigą perima „Žaliojo taško“ organizacija, veikianti kiekvienoje ES šalyje. Dvi ratu judančios rodyklės ženkle simbolizuoja žiedinę ekonomiką, kurioje atliekos virsta žaliavomis. Skaičiuojama, jog per metus šiuo ženklu pažymima iki 460 mlrd. pakuočių.


Margarino dėžutė gali virsti signaliniu žibintu


Plastikinė pakuotė žymima: PET, HDPE, PVC, LDPE, PP, PS ir OTHER raidėmis bei skaičiais (1–19). PET – polietilenlereftalatas, sutrumpintai vadinamas poliesteriu. Tai yra populiari maisto ir ne maisto produktų pakavimo medžiaga, nes ji yra nebrangi, lengva, atspari ir perdirbama. Perdirbtos PET granulės naudojamos sintetinio pluošto, geo-tekstilės gamyboje. HDPE nurodo, kad pakuotės sudėtyje yra didelio tankio polietileno – tokios pakuotės standesnės, chemiškai atsparios. Po HDPE pakuočių perdirbimo galimi produktai: drenažo vamzdžiai, skystų skalbimo ploviklių, aliejaus buteliai, rašikliai, suolai, traukos spintos, grindų plytelės, lauko baldai, tvoros.


PVC ženklu pažymėtos pakuotės bei gaminiai iš polivinilchlorido, dar kartais vadinamo vinilu. Dažniausiai PVC plastikas naudojamas aliejaus, skalbimo, šampūnų butelių gamyboje, vielos ir kabelių ričių, medicininių vamzdelių, langų bei vamzdynų gamyboje. Po perdirbimo šis plastikas gali tapti segtuvu, paklotu, dailylentėmis, grindimis ar kabeliu.


LDPE raidėmis pažymėta pakuotė ar daiktas turi nemažą polietileno tankį. Šis plastikas naudojamas kaip šilumos sandarinimo medžiaga ar kabelių, drabužių, baldų gamyboje. Taip žymimi ir pirkinių plastikiniai bei šiukšlių maišai. Po perdirbimo LDPE gali būti paverstas plėvele, komposto dėže, dailylente ar šiukšlių dėže.


PP nurodo, kad gaminio sudėtyje yra polipropileno, kuris turi mažiausią tankį. Jis yra labai stiprus ir atsparus chemikalams, gali būti naudojamas atsparioms karščiui talpoms gaminti. Iš PP gaminami butelių kamštukai, stalo įrankiai, margarino, jogurto pakuotės, šiaudeliai. Polipropileno plaušai naudojami kilimuose, sienų dangose, transporto priemonių sėdynėse. Perdirbus PP plastiką galima pagaminti signalinius žibintus, šluotas, grėblius ir įvairias talpas.


PS raidės nurodo, kad pakuotės ar daikto sudėtyje yra polistireno – purios, lengvos medžiagos, kurios primena sustingusias putas. Iš šios medžiagos pagamintos pakuotės naudojamos maistui patiekti, pavyzdžiui, padėkliukai mėsos pakavimui. Po perdirbimo PS plastiką galima paversti šviesos jungikliu ar kiaušinių pakuote. OTHER žodžiu (liet. kitas) pažymėtas plastikas bei pakuotės dažniausiai nurodo, jog gaminys sudarytas iš daugiau nei vienos medžiagos.


Kombinuota pakuotė žymima sudėtingiausiai


Popierinė ir kartoninė pakuotė žymima PAP, o skaičius ženklo viduryje nurodo, popieriaus ar kartono rūšį (20–39). PAP su skaičiumi 20 reiškia, kad pakuotė pagaminta iš gofruoto kartono. Tokiomis pačiomis raidėmis pažymėta pakuotė su skaičiumi 21 reiškia kitą popieriaus kategoriją, kuri apima mišraus tipo popierių, naudojamą žurnaluose, pašte, sausainių ar birių produktų dėžutėse. Skaičiumi 22 žymimas paprastas popierius. PAP ženklu pažymėta pakuotė ar popierius turi patekti į popieriui skirtą mėlynąjį rūšiavimo konteinerį.


Metalinės pakuotės pažymėtos FE raidėmis ir skaičiumi 40 nurodo, kad jos sudėtyje yra plieno. Paprastai iš šios medžiagos gaminamos metalinės dėžutės – konservavimui, arbatai, kavai, dažams ar lakui pakuoti. ALU su skaičiumi 41 rodo, jog pakuotė pagaminta iš aliuminio – tai dažniausiai būna gėrimų arba konservų skardinės. Medis žymimas raidėmis FOR, skaičiai 50–59 nurodo medienos rūšį, pavyzdžiui, 51 FOR žymimas kamštis.


Tekstilės pakuotės žymimos trumpiniu TEX ir skaičiais, nurodančiais tekstilės rūšį nuo 60 iki 69, pavyzdžiui, 60 TEX žymima medvilnė. Stiklinės pakuotės žymimos GL raidėmis, o skaičiai nurodo stiklo rūšį bei spalvą, pavyzdžiui, 70 GL – bespalvis stiklas, 71 GL – žalias stiklas, na, o rudasis stiklas žymimas 72 GL.


Kombinuotos pakuotės žymimos taip: 80 C/…* – kombinuota pakuotė, kurią sudaro popierius ir kartonas ar įvairūs metalai. Arba 81 C/…* – ženklu žymima kombinuota pakuotė, kurios sudėtyje yra popierius ir kartonas ar plastikas.


Skatina galvoti apie pakuotes


A. Skinulis teigia, kad paprasčiausius pakuočių ženklinimo simbolius įsidėmėti yra gana lengva, o vartotojui rūšiuojant svarbiausia atliekas atskirti bent vizualiai: „Juk plastiko ar popieriaus rūšių yra dešimtys. Mes žinome tiek – popierius ir kartonas – tačiau, kai popieriaus žaliavos nukeliauja į perdirbimo centrus, jis išrūšiuojamas dar labiau. Antrinių žaliavų rūšių yra daug, jų ir kainos yra skirtingos.“


Užsiminus apie rūšiavimo kokybę Lietuvoje, pašnekovas neslėpė, jog rūšiavimo infrastruktūra mūsų šalyje vis dar ne pati geriausia: „Jei kalbame apie ženklinimą, taip, manau, labiau besidomintys, atsakingesni gyventojai ženklinimo reikšmes tikrai galėtų žinoti. Tačiau pats rūšiavimas – manau, kad savivaldybės dar nėra taip gerai pasiruošusios ir viską padariusios, kad gerai surūšiuoti popierių, plastiką ir stiklą būtų galima.“


Pašnekovo nuomone, pačios pakuotės taptų draugiškesnės aplinkai tuomet, kai vartotojai pradėtų nuo savęs ir nuspręstų taršių pakuočių atsisakyti arba pradėtų jų labiau vengti: „Geriausia būtų pakuočių vengti apskritai, tačiau jei to padaryti neišeina, tada reiktų rinktis tokias pakuotes, kurios būtų perdirbamos arba kurias būtų galima pakartotinai panaudoti. Pavyzdžiui, rinktis prekes, kurių pakuotė popierinė – super, nes popierius yra gerai perdirbamas.


Tačiau patarčiau atsisakyti kombinuotų pakuočių, kurias perdirbti yra labai sunku ir kurios aplinkosauginiu atžvilgiu yra pačios taršiausios. <...> Apsipirkinėjant reiktų galvoti apie pakuotes, atkreipti ir į jas dėmesį. Jei perkate sultis, rinkitės jas stikliniame butelyje (stiklas bene lengviausiai perdirbama medžiaga – DELFI), o ne TetraPake. Taip, tai galbūt gali kainuoti keliais centais daugiau, bet stiklinis išrūšiuotas butelis tikrai bus perdirbtas, kaip ir popierius – sakoma, kad ir pats blogiausias popierius būna perdirbtas.“

|Aurelija Karaliūtė|

Daugiau informacijos galite rasti:
https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/