Žaliosios olimpiados I-asis etapas prasidėjo. Praėjusių metų nugalėtojai turi, ką patarti

2018-03-15

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti net 251 mokykla, o pirmojo etapo užduotys joms jau išsiųstos – mokyklų bendruomenės, kaip ir praėjusiais visą mėnesį bandys sumažinti savo ekologinį pėdsaką – rūšiuos, perdirbs atliekas, taupys mokyklos resursus.


Tiesa, šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas priemonėms, kuriomis mokyklos siekia kuo didesnės ekologinio švietimo sklaidos. Bus vertinamos ne tik olimpiados metu įgyvendintos iniciatyvos, bet ir jau turimas įdirbis, įvairios mokyklų žaliosios tradicijos.


„Mūsų tikslas pirmiausia supažindinti moksleivius su vartojimo ir gamtos tausojimo procesais, parodyti sąsajas, kurios mūsų veiksmus jungia su pasiektais rezultatais. Džiugu, jog kai kurioms mokykloms šių metų „Žalioji olimpiada“ jau nėra pirmasis startas aplinkosauginėje veikloje. Tad siūlome atidžiau pažvelgti į nuveiktus darbus, kadangi tikime, jog pasigirti tikrai turite kuo“ – kalbėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Simona Rasalė.

Padėjo dar labiau įsitraukti į tai, kuo gyvena kas dieną


Ne išimtis ir praėjusių metų olimpiados nugalėtojų komandą užauginusi Molėtų gimnazija, kurioje daugiau nei dešimtmetį plevėsuoja Žalioji vėliava. Pasak biologijos mokytojos ekspertės Reginos Mongirdienės mokykloje ši veikla yra nenutrūkstama, į ją įtraukiamos ir kitos Molėtų įstaigos: „Gimnazijoje pastoviai renkame makulatūrą, baterijas, maisto atliekas, raginame kopijuoti ant abiejų popieriaus pusių ir t.t. Projektiniams darbams mokiniai kuria filmukus gamtosauginėmis temomis, yra sukūrę net gi savo gamtosauginį kodeksą“ – pasakoja mokytoja ir priduria, jog tai prisidėjo prie pirmojo etapo rezultatų, kuomet per mėnesį mokykla surinko 1,5 tonos popieriaus, daugiau nei 20 kilogramų plastiko atliekų ir sutaupė beveik 30 litrų vandens.


Pasak mokyklos direktorės Rimutės Guobienės olimpiada padėjo dar labiau įsitraukti į tai, kuo mokykla gyvena kas dieną: „Mūsų veikla yra sisteminga, orientuota į praktiką. Mes ne tik rūšiuojame, taupome, bet ir kūrybiškai žiūrime į antrinį atliekų panaudojimą. Olimpiadoje parodėme savo vertybes, pademonstravome mokyklos įdirbį, o mokinių turimos teorinės žinios ir komandinis darbas lėmė pergalę finale, kuria labai didžiuojamės.“


Didžiausias laimėjimas – įgyti įpročiai


Praėjusių metų olimpiados nugalėtojai „Bio MG indikatoriai“ taip pat turi ką papasakoti. Pasak jų įgytos žinios padeda ruošiantis artėjančiam chemijos egzaminui, nes net gi ir jame įtraukta globalinio atšilimo tema. Mokiniai žinių parsivežti tikisi ir iš laimėtos kelionės į Vokietiją, kadangi ten aplankys ne tik svarbiausius šalies objektus, bet ir atliekų perdirbimo įmonę.


Ir nors mokiniai džiaugiasi pergale, laimėta taure ir kelione, jie taip pat teigia, jog titulas niekad nebuvo prioritetas. Jie, kaip ir mokytoja mano, jog svarbiausia yra įpročių ugdymas, žinių gilinimas ir noras judėti pirmyn. Dar finale, mokiniai pasakojo, jog nors ir buvo girdėję apie klimato kaitą, ruošdamiesi olimpiadai suprato, jog  į daug ką žiūrėjo atmestinai ir iš tiesų taip jautriai ir giliai suvokti esamos situacijos anksčiau niekad neteko.


Tad gimnazija ir toliau nesiruošia sustoti – į šių metų „Žaliąją olimpiadą“ Regina Mongirdienė mokyklą jau užregistravo, o paklausta kaip suburti nugalėtojų komandą, šypsosi: „Na, iš pradžių mes dar nežinojome ar laimėsime, tačiau apetitas kyla bevalgant… Mano nuomone, svarbiausia suburti tokius moksleivius, kurie būtų žingeidūs, pasitikintys savimi, trokštantys iššūkių, nebijotų atsakomybių. Mokytojas šioje situacijoje yra tarsi pasyvus dalyvis, kuris mokinius turi kuruoti jiems nematant. O tuomet, kai jie supranta tave iš pusės žodžio, bendromis pastangomis galima pasiekti tikrai puikių rezultatų.“

Patarimai iš pirmų lūpų


Paklausti, ką galėtų patarti  į olimpiadą užsiregistravusioms ir pirmojo etapo laukiančioms mokykloms, mokiniai prasitaria: „pirmiausia, reiktų pasirūpinti informacijos sklaida. Mes pasirinkome pagalbos prašyti autoritetų – mokytojų, su kuriais ir pasidalinome savo idėjomis, o jie informaciją efektyviai perdavė mokiniams. Kalbant apie resursų taupymą, mums labai padėjo lapeliai su priminimais išjungti šviesą ir vandenį. Jie tarsi įsiskverbė į mūsų pasąmonę ir tuos veiksmus pradėjome atlikti net nepagalvoję. O rūšiavimui labai svarbu konteinerių gausa įvairiose mokyklos vietose. Kadangi mokykloje kažkur eidamas turi tikslą ir tikrai nebėgsi į kitą mokyklos pusę, kad išmestum šiukšlę. Rūšiavimas turi būti patogus ir nekelti papildomų problemų.“


Mokiniai taip pat pataria nebūti abejingais ir pažinti vieni kitus. Pasak komandos kapitonės Linos Jamantaitės, komandinis darbas ir buvo jų raktas į sėkmę. Mergina pasakoja, jog prasidėjus antrajam olimpiados etapui ir gavus metodinę medžiagą sudarė darbo strategiją: „atsižvelgdama į kiekvieno komandos nario būdą ir galimybes paskirsčiau temas, kuriomis kiekvienas turėjo ruoštis. Visi į savo atsakomybes pažiūrėjo labai rimtai, nes jos buvo itin didelės, tačiau tai nereiškė, jog komanda išsibarstė – visi padėjo vieni kitiems ir dirbo kartu siekdami bendro tikslo.“


Tiesa, mergina taip pat pabrėžia – „linkiu, kad dalyvavimas olimpiadoje nebūtų galutinis tikslas, o  rūšiavimas ir aplinkosauga taptų aktualūs kiekvieną dieną.“


Nacionalinės „Žaliosios olimpiados“ pirmasis etapas tęsis iki balandžio 1 dienos.